Oriono žvaigždynas

Žiemos vakarais danguje pirmiausia į akį krenta ryškus, peteliškės kontūrus primenantis Oriono žvaigždynas, kurį lietuviai dar vadina Septyniais Šienpjoviais. Orionas (Orion, Ori) - 26-as pagal dydį ryškus žvaigždynas, išsidėstęs abipus dangaus pusiaujo. Didelio keturkampio viduryje gražia eilute išsidėsčiusios trys žvaigždutės - tai Oriono juosta. Keturkampį sudarančios žvaigždės labai ryškios, trys iš jų turi vardus: raudonoji Betelgeizė, Beliatriksė ir baltas Rigelis. Gruodžio naktimis, vidurnaktį, Orionas spindi maždaug virš pietų taško, o vasarį jis jau būna pakrypęs į vakarus. Dešinėje ir aukščiau Oriono, tarp jo ir Vežėjo, išsidėstęs Tauro žvaigždynas, kuriame išsiskiria kompaktiška blyškių žvaigždžių grupelė - padrikas žvaigždžių spiečius, vadinamas Plejadomis (liet. Sietynu). Tarp Plejadų spindi ryški Tauro žvaigždė - oranžinis Aldebaranas. Į kairę nuo Oriono ir šiek tiek žemiau jo spindi ryškiausioji mūsų dangaus žvaigždė - baltas Sirijus, kuris priklauso Didžiojo Šuns žvaigždynui. Sirijus, Betelgeizė ir ryški Mažojo Šuns žvaigždyno žvaigždė Prokionas sudaro beveik lygiakraštį trikampį. Aukščiau Prokiono (arba linijos, jungiančios Oriono Rigelį ir Betelgeizę tęsinyje) matomos dvi ryškios greta esančios Dvynių žvaigždės - Kastoras ir Poluksas.

Žvaigždynas pavadintas graikų mitologinio medžiotojo Oriono vardu.

Orionas buvo jūros dievo Poseidono ir Eurialės, Kretos karaliaus Mino dukters sūnus. Orionas galėjo vaikščioti ant bangų dėka savo tėvo; jis nuėjo į Kios salą, kur prisigėrė ir užpuolė Meropę, Enopiono, kuris valdė tą salą, dukrą. Kerštaudamas, Enopionas apakino Orioną ir išvarė jį lauk. Orionas atsidūrė Lemnose, kur Hefaistas- raišas dievas kalvis- turėjo savo kalvę. Hefaistas įsakė savo tarnui Sedalionui nuvesti Orioną į tolimiausią rytų tašką kur Helios, saulė, jį išgydė. Orionas parnešė Sedalioną atgal ant pečių. Orionas sugrįžo į Kios salą, kad nubaustų Enopioną, bet karalius pasislepė požemiuose ir išvengė Oriono rūstybės. Oriono kita kelionė nuvedė jį į Kretą, kur jis medžiojo kartu su deive Artemide ir jos motina Leto. Medžioklės metu, Orionas pagrasino sumedžioti visus žvėris Žemėje. Motina Žemė nesutiko, ir pasiuntė didelį skorpioną, kad jis nužudytų Orioną. Padarui pavyko ir po Oriono mirties, deivės paprašė Dzeuso patalpinti Orioną tarp žvaigždynų. Dzeusas sutiko ir herojaus mirties atminimui, šalia jo į dangų užkėlė skorpioną. Legenda paaiškina, kodėl Skorpiono žvaigždynas pakyla iš karto po Oriono - skorpionas vis dar jį vejasi. Oriono šuo tapo Sirijumi, šunimi - žvaigžde.